Biblijoje kalbama apie Elohimus, paslaptingas būtybes, kurios kartais veikia mirtingųjų pasaulį. Jos keliauja „debesų laivais" ir turi neįtikėtinų galių. Apskritai buvo du tipai „angelų" (kitas terminas, taikytas šioms būtybėms). Pagal savo poveikį jos buvo „gerosios" ir „blogosios". Tiek vienos, tiek kitos laikė žmones žemesniais už sa­ve, geriausiu atveju nekreipdavo į juos dėmesio, blogiausiu — įky­riai kišdavosi į jų reikalus. Tačiau buvo tikima, kad jos visos vis dėlto domėjosi žmonėmis.

Daugybę metų, galbūt nuo neatmenamų laikų, šalia žmonių šiame pasaulyje gyveno kitos protingosios būtybės. Bent jau tokią išvadą prieina daugelis, remdamiesi istorijomis, perduodamomis iš kartos į kartą. Kiekviena tauta ir kultūra savaip vaizduoja tokias keistas esybes.

   Nesimato jokių požymių, kad ateiviai baigtų grobti žmones. Šis reiš­kinys jau tapo tarptautinis ir toliau plinta.

Mažos, plikagalvės būtybės buvo svarbiausias JAV ufologijos tyrinėjimų objektas dvidešimt metų, nors kitose šalyse jų pasitaiky­davo daug mažiau (žr. 77 psl). Tačiau po Hopkinso publikacijų ir Stryberio knygų šis Įvaizdis paplito tarp milijonų žmonių ir tokie įvykiai prasidėjo visur, be to, jų ėmė vis daugėti.

    Kontaktų su ateiviais istorijoje įvyko naujas dramatiškas posūkis, kai žinomas ir gerbiamas siaubo knygų autorius Vitlis Stryberis (Whitley Strieber) perskaitė vieną iš mano knygų, kuri jam buvo padovanota per 1985 metų Kalėdas. Šioje knygoje aprašiau slaptus pagrobimus. Stryberis iš karto suvokė, kad susiejęs mūsų aptarinė­jamus įvykius su savo įvaizdžiais gali sukurti kūrinį, kurio reikšmės net neįmanoma kaip reikia įvertinti.  '

    Atsitikimas su Valtonu, po to pasirodžiusi knyga ir Spilbergo filmas, perdėtas spaudos dėmesys ir NSO skirta rašliava padarė savo — pranešimų apie pagrobimus itin padaugėjo. Paprasti pasakojimai apie kažkieno kažkur regėtus ateivius išnyko, ir pagrobimai pasidarė nor­malus reiškinys.

     Daugybei žmonių susidomėjus keletu susitikimų su ateiviais, įvyku­sių per dešimtmetį iki 1975 metų, atsirado problema — turėjo neiš­vengiamai prisiveisti apgavikų, pajutusių progą praturtėti.

    Baigiantis septintam dešimtmečiui atėjo šioks toki atokvėpis. 1969 ir 1970 metais, po skrydžių į Mėnulį, šis burbulas sprogo, ir NSO jau nebebuvo fantastinės svajonės kaip anksčiau.

    Rimtų, patikimų liudininkų tvirtinimai regėjus ateivius turėjo nema­žą poveikį. Staiga tyrinėtojai ėmė .kreipti dėmesį į šiuos pranešimus. Ypač visi susidomėjo Hilų istorija ir prielaidomis, k'ad jų atmintis buvo slopinama, idant nieks nesužinotų apie nepaprastą susitikimą. Buvo imta atidžiau nagrinėti net smulkmenas, nes jos galėjo padėti atskleisti užslaptintas gelmes.